Jei pažvelgtume į vynų pasirinkimą, neabejotinai lietuvius priskirtume švenčiančiai tautai. Įvairūs duomenys – tiek vietiniai, tiek tarptautiniai – atskleidžia, kad labiau mėgstame taures pripildyti putojančiu nei ramiu vynu. Tokia vyno kultūra daro lietuvius unikalius ne tik tarp kaimynų, bet ir visame pasaulyje. Ekspertai sako, kad šioje kelionėje vartotojai Lietuvoje pasiekė brandą ir vis dažniau renkasi ne tik populiariuosius, bet ir nišinius putojančius vynus.

Pasaulyje pirmaujančios gėrimų rinkos duomenų analizės bendrovė IWSR, atliekanti gėrimų vartojimo tyrimus visame pasaulyje, pastebi, kad lietuviai mieliau renkasi putojančius, nei ramius vynus. Toks pasirinkimas formuoja išskirtinę vyno kultūrą Lietuvoje. Kai daugelyje kitų valstybių vyno mėgėjai į taures dažniau pila ramų vyną, pas mus karaliauja burbuliukai.

Užsienio ekspertai tokius lietuvių vartojimo įpročius gali palaikyti mįslingais, tačiau tam yra paaiškinimas. Daugiau nei tris dešimtmečius įvairius gėrimus importuojančios ir vyno kultūros puoselėjimu bei plėtra besirūpinančios bendrovės „MV GROUP Distribution LT“ rinkodaros direktorė Baltijos šalyse ir Lenkijoje Aurinta Savickaitė dalijasi įžvalga, kad lietuvių meilę burbuliukams lemia stipri putojančio vyno asociacija su šventėmis – putojantys vynai čia yra nukonkuravę kitus gėrimus.

„Lietuviai dažniau renkasi putojantį vyną, nes jis siejamas su šventėmis ir įvairiomis progomis. Be to, daugelio nuomone, jis lengvesnio, vaisiškesnio skonio ir tinka vartoti ne tik su maistu. Ramus vynas, priešingai, priklausomai nuo stiliaus, dažniau laikomas arba labiau gurmanišku, arba labiau kasdieniu gėrimu. Jis reikalauja daugiau išmanymo – juk čia didesnis pasirinkimas, reikia suprasti šalių niuansus, vynuogių rūšis ir gamybos subtilybes“, – putojančio vyno genialumą paprastume išskiria A. Savickaitė.

Išgyvename atradimų metą

Specializuotų gėrimų parduotuvių tinklo „Bottlery“ duomenys atskleidžia, kad putojančio vyno pardavimų apimtys nestovi vietoje ir Lietuvoje auga sparčiau nei bendra vynų rinka. Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių putojančio vyno pardavimai augo 9 proc., kai bendras vynų augimas siekė vos kelis procentus.

„Šiemet lietuvių akys lentynoje vis dažniau krypo į vynus iš Prancūzijos. Tai sparčiausiai auganti putojančio vyno kategorija pagal kilmės šalį. Įvertinus tai, kad vynai iš šios valstybės yra ir brangiausi, galime kalbėti ir apie putojančio vyno kultūros brandą. Dviženklį augimą fiksavo ir mūsų, lietuviškasis, vynas. Trečias pagal augimo apimtis, kiek netikėtai, buvo vynas iš Ispanijos – tai rodo, kad vartotojai atranda naujus geografinius horizontus“, – pasakoja „Bottlery“ parduotuvių tinklą valdančios „MV GROUP Distribution LT“ mažmeninės ir elektroninės prekybos vadovė Kristina Žižova.

Pasak „MV GROUP Distribution LT“ rinkodaros direktorės A. Savickaitės, lietuviškas putojantis vynas neužleidžia savo pozicijų jau gerą dešimtmetį. Jį aukštumose laiko nuoseklios investicijos į kokybiškas žaliavas, inovacijas, patrauklų dizainą bei platų skonių pasirinkimą – nuo lengvesnių, pusiau saldžių iki tradiciniu metodu gaminamų putojančių vynų. O štai kitų putojančių „milžinų“ rokiruotės signalizuoja apie lietuvių vartojimo įpročių pokyčius.

„Kelerius metus iš eilės didžiausias susidomėjimas buvo sutelktas į itališką „Prosecco“, tačiau šių metų tendencijos rodo, kad vartotojai vis aktyviau ieško naujų skonių ir atranda kitų Europos regionų produkciją. Sparčiai auga susidomėjimas „Crémant“ bei „Cava“ segmentais, kurie siūlo aukštos kokybės, bet prieinamesnes alternatyvas šampanui. Tuo pačiu ryškėja ir „premium“ segmento augimas – vartotojai labiau vertina autentiškumą, kilmės vietos istoriją ir tvarios gamybos principus. Dėl to vis dažniau dėmesys krypsta į mažiau žinomus, tačiau atsakingai dirbančius vyndarius ir regionus, siūlančius išskirtinius, kokybiškus putojančius vynus“, – sako ekspertė.

Ar vis dar galima vadinti vien tik švenčių gėrimu?

Skamba kiek provokuojančiai, bet ar, matant tokį putojančio vyno populiarumą, jį vis dar galima laikyti vien tik švenčių gėrimu? A. Savickaitė sutinka, kad vartojimo pasikeitimai iš tiesų žymi platesnį pokytį ir sako, kad prie to aktyviai prisideda ir „MV GROUP Distribution LT“, sąmoningai plėsdami asortimentą bei pristatydami naujus, išskirtinio stiliaus putojančius vynus, kurie padeda formuoti naujas tendencijas rinkoje.

„Putojantis vynas vis dažniau vartojamas ne tik šventėms, bet ir kasdienėms akimirkoms. Vis dėlto nepamirškime, kad gyvenimą reikia švęsti ir nebūtinai laukti specialios progos, o švęsti galima ne tik su alkoholiniu putojančiu vynu – vis labiau populiarėja ir nealkoholiniai variantai, leidžiantys džiaugtis momentu čia ir dabar“, – sako ji.

„Bottlery“ atstovė K. Žižova teigia pastebinti, kad putojančio vyno pritaikomumas gerokai išsiplėtė – vis daugiau klientų jį renkasi kaip vakaro gėrimą, ne tik skirtą šventėms. „Vis dažniau žmonės renkasi į svečius neštis putojantį vyną, kadangi tai yra saugus vynas, derinant prie įvairių patiekalų, ir tuo pačiu nuteikiantis šventinei nuotaikai“, – dėsto ji.

Nebijoma eksperimentuoti su naujais skoniais

Kaip pastebi A. Savickaitė, Lietuvos vartotojai yra žingeidūs, tad nuolat ieškoma naujovių, siekiant stebinti juos ir pasiūlyti atradimų tiek iš gerai žinomų, tiek iš mažesnių, tačiau išskirtinių vyno gamintojų. Kaip vieną iš naujausių tendencijų ekspertė nurodo rožinį putojantį vyną, tampantį vis dažnesniu svečiu ant lietuvių stalo.

„Rožinis putojantis vynas Lietuvoje vis dar atrandamas  ir dažniausiai siejamas su vasaros sezonu, nors iš tiesų jis nebūtinai yra lengvesnis už baltuosius. Vis daugiau vartotojų pamato, kad rožinis vynas gali būti ir sodresnio skonio, puikiai tinkantis prie įvairių patiekalų visus metus. Be to, sparčiai auga ir nealkoholinio putojančio vyno populiarumas – tai atspindi sąmoningo vartojimo tendencijas bei poreikį įvairesniems, mažiau alkoholio turintiems ar nealkoholiniams gėrimams“, – teigia ji.

K. Žižova papildo, kad vartotojai vis drąsiau bando ir nišinius gėrimus, tokius kaip ekologiški vynai, putojančios arbatos, nealkoholinis putojantis vynas, taip atrasdami naujus skonius ir jų derinius su maistu. Siekiant atliepti vartotojų poreikius ir juos šviesti, prieš porą metų „Bottlery“ kartu su „Acala“ sukūrė specialaus leidimo putojančių arbatų liniją. Išskirtinė trijų skonių – sauso, rožinio ir saldaus vyno – putojanti arbata jau rado savo kelią į vartotojų širdis, stebimas jų augantis populiarumas.

Putojančio vyno populiarumas Lietuvoje tampa ne tik didesnės paklausos, bet ir augančios kokybės atspindžiu. Vartojimo įpročiai rodo sąmoningesnį pasirinkimą ir kultūrinę brandą. „Matome, kad vartotojai vis dažniau įtraukia putojantį vyną į savo pasirinkimus, o jo populiarėjimas tampa nuosekliu įpročiu, o ne trumpalaike mada“, – apibendrina „MV GROUP Distribution LT“ rinkodaros direktorė.